Kadastrinių matavimų sąvokos

Abrisas – ranka nubraižyta schema, kurios reikia atliktiems matavimų duomenims apibūdinti ir juos vėliau kartografuoti žemėlapyje. Abrise pažy­mimi nuolatiniai vietovės situacijos objektai, riboženkliai, išmatuotų linijų ilgiai ir kita informacija.

Amortizaciniai atskaitymai – procentas nuo objekto vertės, rodantis, kiek per metus šis objektas susidėvi (praranda savo vertę).

Bendrieji planai – dokumentai, nustatantys pagrindines žemės naudojimo, pramonės ir miestų plėtros, transporto, žemės gelmių naudojimo kryptis.

Biocenozė – gyvūnų ir augalų, gyvenančių maždaug vienodoje aplinkoje, bendrija.

Derlingasis dirvožemio sluoksnis – viršutinis dirvožemio sluoksnis (daž­niausiai apie 20-30 cm storio), praturtintas organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis, sudarantis palankias drėgmės, oro ir Šilumos sąlygas auga­lams augti ir kitiems biologiniams procesams vykti.

Dešifruoti – atpažinti vietovės topografinius objektus aerovaizduose ir ortofotografiniuose žemėlapiuose, išaiškinti jų savybes (ypatumus) bei požymius ir nubraižyti šiuose planuose sutartiniais topografiniais ženklais (simboliais).

Detalieji planai – dokumentai, rengiami siekiant suformuoti konkrečius žemės sklypus statyboms, gauti leidimus naudoti žemės gelmes ir van­dens išteklius, pakeisti žemės sklypo ribas, žemės naudmenų sudėtj, statinių naudojimo pobūdį ir kt.

Disponuoti žeme - žemės savininko teisė tvarkyti žemės priklausomybę sa­vo nuožiūra: palikti testamentu, parduoti, dovanoti, išmainyti, įkeisti, išnuomoti kitiems asmenims.

Ekologiškai pagrjsti žemėtvarkos projektą (schemą) – suplanuoti taip, kad jvykdžius projektą, būtų užtikrinta aplinkos apsauga, pagerėtų arba bent ne- pablogėtų žemės savybės.

Ekonomiškai pagrįsti žemėtvarkos projektą (schemą) – jį suplanuoti taip, kad pakeitimai pagerintų žemės naudojimo sąlygas, būtų sutaupyta lėšų ir gauta papildomo pelno.

Eksploatacijos išlaidos – ūkio savininko (naudotojo) metinės išlaidos gamy­bos procesui reikiamiems objektams (keliams, mašinoms, pastatams ir kt.) prižiūrėti ir remontuoti, taip pat amortizaciniai atskaitymai šiems objektams atnaujinti.

Fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, turintis civilinį veiksnumą (teises ir pareigas), taip pat juridinio asmens teisių netu­rinti individuali įmonė.

Juridinis asmuo – įmonė, įstaiga ir organizacija, turinti atskirą turtą ir galin­ti savo vardu juo naudotis, įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme.

Kadastrinė vietovė – Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymo žemės kadastro tikslams elementas – teritorija, turinti nustatytas ribas, plotą, pava­dinimą ir unikalų skaitmeninį kodą.

Kadastrinis blokas – kadastrinės vietovės dalis, turinti nustatytas ribas, plo­tą ir unikalų skaitmeninį kodą. Kadastrinė vietovė suskirstoma į kadastrinius blokus priklausomai nuo žemės naudojimo pobūdžio ir registruojamų Ne­kilnojamojo turto registre žemės sklypų skaičiaus.

Kameraliniai darbai – projektavimo ir tyrinėjimo darbai, atliekami įstaigo­je (neišvykus į vietovę).

Kartografuoti – atitinkamais sutartiniais ženklais pažymėti žemėlapyje van­dens telkinius, statinius, kelius, žemės sklypus ir kitus objektus arba patikslinti žemėlapyje šių objektų vietą ir ribas.

Kompaktiška žemėnauda – žemės sklypas, dėl kurio išsidėstymo ir patogių vidaus kelių galima naudoti žemę su mažiausiomis išlaidomis važinėjant nuo ūkio centro į jo aptarnaujamus laukus.

Lauko darbai – projektavimo ir tyrinėjimo darbai bei geodeziniai matavi­mo darbai, kurie atliekami vietovėje (objekte), arba kurių vykdymas susijęs su išvykimu į kitus miestus bei rajonus (medžiagos surinkimas, derinimas ir kt.).

Liustracija – dvarų žemės ir inventoriaus išsamus aprašymas.

Metinės redukuotos išlaidos – metinės išlaidos keliams tiesti, jas padaugi­nus iš susidėvėjimo normos ir pridėjus metines eksploatacijos išlaidas kelių priežiūrai.

Nekilnojamasis turtas – žemė ir su ja susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir vertės, taip pat visi kiti daiktai, nekilnojamieji pagal prigimtį arba tokiais pripažįstami įstatymo.

Nominalioji kaina – žemės kaina, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką ir naudojama žemės reformos darbams (že­mės sklypų lygiavertiškumui nustatyti) ir žemės mokesčiui bei valstybinės žemės nuomos mokesčiui nustatyti.

Ortofotografinis žemėlapis – aerofotonuotrauka, padaryta pagal tikslų mas­telį, atitinkantį topografiniams žemėlapiams nustatytus standartus be kartografuotų situacijos elementų.

Racionalus žemės naudojimas – kai nepažeidžiami dirvožemio bei aplin­kos apsaugos reikalavimai ir iŠ ploto vieneto gaunama daugiausia produkcijos arba teritorija geriausiai panaudojama pagal nustatytą paskirtį.

Rekreacija – poilsis ar kita veikla, skirta žmonių fizinėms bei dvasinėms jėgoms atgauti.

Rekultivuoti – atkurti pažeistų žemių (kurių nuimtas derlingasis dirvožemio sluoksnis) būklę: sutvarkyti teritoriją, paskleisti derlingąjį dirvožemio sluoksnį ir šį plotą sukultūrinti taip, kad tiktų žemės ūkio augalams arba miškui auginti.

Rentabilus ūkis – toks ūkis, kurio pajamos, gautos realizavus pagamintą (išau­gintą) produkciją, yra didesnės už išlaidas šiai produkcijai gaminti (išauginti).

Riboženklis – nustatytų standartų stulpelis, skirtas žemės sklypų riboms žen­klinti vietovėje.

Servitutiniai keliai – tai tokie keliai, kurie kartu su jų užimta žeme priklau­so žemės savininkui, tačiau jis privalo leisti šiais keliais naudotis kitiems asmenims (važiuoti į toliau esančius objektus).

Sėjomainos – tai kultūrinių žemės ūkio augalų kaitaliojimas tam tikra tvar­ka dirbamosios žemės laukuose.

Specialieji planai – tai teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys kon­krečių objektų tvarkymo kryptis.

Statinys – pastatas, kelias ir jo įrenginiai, inžineriniai tinklai ir kitokie objektai, pastatyti, sumontuoti ar nutiesti naudojant statybos gaminius ir tvirtai sujungti su žeme.

Urbanizuota teritorija – žemės plotai, užstatyti pastatais, užimti keliais, aikštelėmis, parkais, dirbtiniais želdynais, įrenginiais ir šiems objektams ap­tarnauti reikalingomis komunikacijomis.

Ūkininkas – tai fizinis asmuo, savarankiškai besiverčiantis žemės ūkio veik­la savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame ūkyje.

Valstybinė žemėtvarka – visuma valstybės priemonių, skirtų žemės fondui valdyti ir žemės santykiams reguliuoti.

Žemė – svarbiausia gamtinės aplinkos dalis, apimanti sausumos, vandens užlietus ir mišku apaugusius plotus; ją apibūdina plotas, gamtinės ir ūkinės savybės, dirvožemio danga, reljefas, augalija, gelmė ir vandenys.

Žemėnauda – įteisintas naudotis fiziniam ar juridiniam asmeniui vienas ar­ba keli žemės sklypai, susieti bendra ūkine veikla.

Žemės naudmenos – tai žemės plotai, kurie nuo kitų plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais.

Žemės naudmenų eksplikacija – lentelė, kurioje įrašyti žemės plotai pagal kiekvieną žemės naudmenų rūšį arba pagal žemės savininkus ir naudotojus.

Žemės panauda – žemės sandoris, kai valstybė arba privačios žemės savinin­kas leidžia neatlygintinai naudotis žeme fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Žemės servitutai – juridiškai įforminta teisė naudotis svetimos ~ privačios arba valstybinės – žemės dalimi (keliu, taku, aikštele ir kt.).

Žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pažymėta projekte arba paženklinta vietovėje.

Žemės sklypo padalijimas – teisiškai įregistruoto žemės sklypo suskaidy­mas suprojektavus ir paženklinus vietovėje atskiras žemės sklypo dalis. Padalyto žemės sklypo dalys Įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre atskirais žemės sklypais, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis gali skirtis.

Žemės sklypų sujungimas (konsolidavimas) – žemėtvarkos projekte numa­tomas dviejų ir daugiau žemės sklypų sustambinimas, teisiškai Įregistruojant vieną žemės sklypą. Kai šie žemės sklypai priklauso vienam žemės savinin­kui ir turi tą pačią pagrindinę žemės naudojimo paskirti, jie gali būti sujungiami pertvarkant Nekilnojamojo turto registro Įrašus ir be žemėtvarkos projekto (savininko pageidavimu).

Žemės subnuoma – žemės sandoris, kai žemės nuomininkas perleidžia Šios žemės naudojimo teisę kitam (trečiajam) asmeniui.

Žemės ūkio įmonės – tai tokios Įmonės, kurių pagrindinė veikla yra prekinės žemės ūkio produkcijos gamyba ir paslaugos žemės ūkiui, ir kurios Šiai veik­lai naudoja žemės ūkio naudmenas.

Žemės ūkio naudmenos – žemės plotai, naudojami arba galimi naudoti (be papildomų melioracinių priemonių) žemės ūkio produkcijai auginti.

Žemės ūkio veikla – tai veikla, apimanti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio produktų gamybą, savo ūkyje pagamintų produktų perdirbimą, realiza­vimą ir paslaugas.

Žemėtvarka – organizaciniai, teisiniai ir techniniai veiksniai, kuriais pla­nuojami ir keičiami žemės nuosavybės ir naudojimo santykiai: formuojami ir išdėstomi žemės sklypai, nustatomos jų ir gyvenamųjų vietovių ribos, kei­čiamos žemėvaldos ir žemėnaudos, nustatomos žemės naudojimo sąlygos ir tvarka.

Žemėvalda – privačios arba valstybinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas arba žemėnauda.