Abrisas – ranka nubraižyta schema, kurios reikia atliktiems matavimų duomenims apibūdinti ir juos vėliau kartografuoti žemėlapyje. Abrise pažymimi nuolatiniai vietovės situacijos objektai, riboženkliai, išmatuotų linijų ilgiai ir kita informacija.
Amortizaciniai atskaitymai – procentas nuo objekto vertės, rodantis, kiek per metus šis objektas susidėvi (praranda savo vertę).
Bendrieji planai – dokumentai, nustatantys pagrindines žemės naudojimo, pramonės ir miestų plėtros, transporto, žemės gelmių naudojimo kryptis.
Biocenozė – gyvūnų ir augalų, gyvenančių maždaug vienodoje aplinkoje, bendrija.
Derlingasis dirvožemio sluoksnis – viršutinis dirvožemio sluoksnis (dažniausiai apie 20-30 cm storio), praturtintas organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis, sudarantis palankias drėgmės, oro ir Šilumos sąlygas augalams augti ir kitiems biologiniams procesams vykti.
Dešifruoti – atpažinti vietovės topografinius objektus aerovaizduose ir ortofotografiniuose žemėlapiuose, išaiškinti jų savybes (ypatumus) bei požymius ir nubraižyti šiuose planuose sutartiniais topografiniais ženklais (simboliais).
Detalieji planai – dokumentai, rengiami siekiant suformuoti konkrečius žemės sklypus statyboms, gauti leidimus naudoti žemės gelmes ir vandens išteklius, pakeisti žemės sklypo ribas, žemės naudmenų sudėtj, statinių naudojimo pobūdį ir kt.
Disponuoti žeme - žemės savininko teisė tvarkyti žemės priklausomybę savo nuožiūra: palikti testamentu, parduoti, dovanoti, išmainyti, įkeisti, išnuomoti kitiems asmenims.
Ekologiškai pagrjsti žemėtvarkos projektą (schemą) – suplanuoti taip, kad jvykdžius projektą, būtų užtikrinta aplinkos apsauga, pagerėtų arba bent ne- pablogėtų žemės savybės.
Ekonomiškai pagrįsti žemėtvarkos projektą (schemą) – jį suplanuoti taip, kad pakeitimai pagerintų žemės naudojimo sąlygas, būtų sutaupyta lėšų ir gauta papildomo pelno.
Eksploatacijos išlaidos – ūkio savininko (naudotojo) metinės išlaidos gamybos procesui reikiamiems objektams (keliams, mašinoms, pastatams ir kt.) prižiūrėti ir remontuoti, taip pat amortizaciniai atskaitymai šiems objektams atnaujinti.
Fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, turintis civilinį veiksnumą (teises ir pareigas), taip pat juridinio asmens teisių neturinti individuali įmonė.
Juridinis asmuo – įmonė, įstaiga ir organizacija, turinti atskirą turtą ir galinti savo vardu juo naudotis, įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme.
Kadastrinė vietovė – Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymo žemės kadastro tikslams elementas – teritorija, turinti nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą.
Kadastrinis blokas – kadastrinės vietovės dalis, turinti nustatytas ribas, plotą ir unikalų skaitmeninį kodą. Kadastrinė vietovė suskirstoma į kadastrinius blokus priklausomai nuo žemės naudojimo pobūdžio ir registruojamų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų skaičiaus.
Kameraliniai darbai – projektavimo ir tyrinėjimo darbai, atliekami įstaigoje (neišvykus į vietovę).
Kartografuoti – atitinkamais sutartiniais ženklais pažymėti žemėlapyje vandens telkinius, statinius, kelius, žemės sklypus ir kitus objektus arba patikslinti žemėlapyje šių objektų vietą ir ribas.
Kompaktiška žemėnauda – žemės sklypas, dėl kurio išsidėstymo ir patogių vidaus kelių galima naudoti žemę su mažiausiomis išlaidomis važinėjant nuo ūkio centro į jo aptarnaujamus laukus.
Lauko darbai – projektavimo ir tyrinėjimo darbai bei geodeziniai matavimo darbai, kurie atliekami vietovėje (objekte), arba kurių vykdymas susijęs su išvykimu į kitus miestus bei rajonus (medžiagos surinkimas, derinimas ir kt.).
Liustracija – dvarų žemės ir inventoriaus išsamus aprašymas.
Metinės redukuotos išlaidos – metinės išlaidos keliams tiesti, jas padauginus iš susidėvėjimo normos ir pridėjus metines eksploatacijos išlaidas kelių priežiūrai.
Nekilnojamasis turtas – žemė ir su ja susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir vertės, taip pat visi kiti daiktai, nekilnojamieji pagal prigimtį arba tokiais pripažįstami įstatymo.
Nominalioji kaina – žemės kaina, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką ir naudojama žemės reformos darbams (žemės sklypų lygiavertiškumui nustatyti) ir žemės mokesčiui bei valstybinės žemės nuomos mokesčiui nustatyti.
Ortofotografinis žemėlapis – aerofotonuotrauka, padaryta pagal tikslų mastelį, atitinkantį topografiniams žemėlapiams nustatytus standartus be kartografuotų situacijos elementų.
Racionalus žemės naudojimas – kai nepažeidžiami dirvožemio bei aplinkos apsaugos reikalavimai ir iŠ ploto vieneto gaunama daugiausia produkcijos arba teritorija geriausiai panaudojama pagal nustatytą paskirtį.
Rekreacija – poilsis ar kita veikla, skirta žmonių fizinėms bei dvasinėms jėgoms atgauti.
Rekultivuoti – atkurti pažeistų žemių (kurių nuimtas derlingasis dirvožemio sluoksnis) būklę: sutvarkyti teritoriją, paskleisti derlingąjį dirvožemio sluoksnį ir šį plotą sukultūrinti taip, kad tiktų žemės ūkio augalams arba miškui auginti.
Rentabilus ūkis – toks ūkis, kurio pajamos, gautos realizavus pagamintą (išaugintą) produkciją, yra didesnės už išlaidas šiai produkcijai gaminti (išauginti).
Riboženklis – nustatytų standartų stulpelis, skirtas žemės sklypų riboms ženklinti vietovėje.
Servitutiniai keliai – tai tokie keliai, kurie kartu su jų užimta žeme priklauso žemės savininkui, tačiau jis privalo leisti šiais keliais naudotis kitiems asmenims (važiuoti į toliau esančius objektus).
Sėjomainos – tai kultūrinių žemės ūkio augalų kaitaliojimas tam tikra tvarka dirbamosios žemės laukuose.
Specialieji planai – tai teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys konkrečių objektų tvarkymo kryptis.
Statinys – pastatas, kelias ir jo įrenginiai, inžineriniai tinklai ir kitokie objektai, pastatyti, sumontuoti ar nutiesti naudojant statybos gaminius ir tvirtai sujungti su žeme.
Urbanizuota teritorija – žemės plotai, užstatyti pastatais, užimti keliais, aikštelėmis, parkais, dirbtiniais želdynais, įrenginiais ir šiems objektams aptarnauti reikalingomis komunikacijomis.
Ūkininkas – tai fizinis asmuo, savarankiškai besiverčiantis žemės ūkio veikla savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame ūkyje.
Valstybinė žemėtvarka – visuma valstybės priemonių, skirtų žemės fondui valdyti ir žemės santykiams reguliuoti.
Žemė – svarbiausia gamtinės aplinkos dalis, apimanti sausumos, vandens užlietus ir mišku apaugusius plotus; ją apibūdina plotas, gamtinės ir ūkinės savybės, dirvožemio danga, reljefas, augalija, gelmė ir vandenys.
Žemėnauda – įteisintas naudotis fiziniam ar juridiniam asmeniui vienas arba keli žemės sklypai, susieti bendra ūkine veikla.
Žemės naudmenos – tai žemės plotai, kurie nuo kitų plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais.
Žemės naudmenų eksplikacija – lentelė, kurioje įrašyti žemės plotai pagal kiekvieną žemės naudmenų rūšį arba pagal žemės savininkus ir naudotojus.
Žemės panauda – žemės sandoris, kai valstybė arba privačios žemės savininkas leidžia neatlygintinai naudotis žeme fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Žemės servitutai – juridiškai įforminta teisė naudotis svetimos ~ privačios arba valstybinės – žemės dalimi (keliu, taku, aikštele ir kt.).
Žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pažymėta projekte arba paženklinta vietovėje.
Žemės sklypo padalijimas – teisiškai įregistruoto žemės sklypo suskaidymas suprojektavus ir paženklinus vietovėje atskiras žemės sklypo dalis. Padalyto žemės sklypo dalys Įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre atskirais žemės sklypais, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis gali skirtis.
Žemės sklypų sujungimas (konsolidavimas) – žemėtvarkos projekte numatomas dviejų ir daugiau žemės sklypų sustambinimas, teisiškai Įregistruojant vieną žemės sklypą. Kai šie žemės sklypai priklauso vienam žemės savininkui ir turi tą pačią pagrindinę žemės naudojimo paskirti, jie gali būti sujungiami pertvarkant Nekilnojamojo turto registro Įrašus ir be žemėtvarkos projekto (savininko pageidavimu).
Žemės subnuoma – žemės sandoris, kai žemės nuomininkas perleidžia Šios žemės naudojimo teisę kitam (trečiajam) asmeniui.
Žemės ūkio įmonės – tai tokios Įmonės, kurių pagrindinė veikla yra prekinės žemės ūkio produkcijos gamyba ir paslaugos žemės ūkiui, ir kurios Šiai veiklai naudoja žemės ūkio naudmenas.
Žemės ūkio naudmenos – žemės plotai, naudojami arba galimi naudoti (be papildomų melioracinių priemonių) žemės ūkio produkcijai auginti.
Žemės ūkio veikla – tai veikla, apimanti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio produktų gamybą, savo ūkyje pagamintų produktų perdirbimą, realizavimą ir paslaugas.
Žemėtvarka – organizaciniai, teisiniai ir techniniai veiksniai, kuriais planuojami ir keičiami žemės nuosavybės ir naudojimo santykiai: formuojami ir išdėstomi žemės sklypai, nustatomos jų ir gyvenamųjų vietovių ribos, keičiamos žemėvaldos ir žemėnaudos, nustatomos žemės naudojimo sąlygos ir tvarka.
Žemėvalda – privačios arba valstybinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas arba žemėnauda.
